AR TU GRAŽUS?

Kasryt vėl viltingai žiūri į veidrodį ir stengiesi įžiūrėti tai, ką nori išvysti? Pakreipi galvą į kairę? Į dešinę? Palenki? Pakeli? Pasitreniruoji, kaip šauniau ar grėsmingiau šypsotis? Pasižadi sau suliesėti ir dažniau valytis dantis? Nesiplėšyk, mano jaunasis drauge, vyrui ne fizinis grožis svarbiausia. Istorija nežino nė vieno atvejo, kai vyro grožis tam vyrui atnešė tikrą laimę - prisimink vien Dorianą Grėjų arba išmintingų žmonių pamokymą, kad niekas nekinta taip greitai, kaip fizinis grožis (žinoma, išskyrus anekdotą apie vyriškį, kuris buvo toks gražus, jog pateikęs savo nuotrauką dokumentuose vienos šalies vizai gauti, gavo ne tik vizą, bet iškart ir tos šalies pilietybę...). Taip, įrodyta, kad statistiškai gražus vyras gauna lengvesnį darbą nei negražus, o gražesni teisiamieji gauna mažesnes bausmes nei negražieji, tačiau ar tokie “pasiekimai” išties yra vyro laimė?

„Kas tada svarbiausia?“ – klausi truputį pernelyg įsitempęs. „Intelektas“, – darniai atsakytų akademinio pasaulio matronos. „Sąmojis, pasitikėjimas savimi ir tiesi laikysena“, – tvirtina vyrams skirti žurnalai. „Ištikimybė ir tėviška meilė vaikams“, – suokia ištekėjusios ir jau spėjusios išsiskirti damos. Tačiau atkreipk dėmesį, kad tavo aplinkos susirinkimuose moterys mieliausiai prie pačių pavojingiausių vyrų, alsuojančių grėsme ir nenuspėjamais veiksmais. Moteris yra linkusios užmerkti akis prieš bet kuriuos vyriškus trūkumus, jei jie yra išperkami kitomis savybėmis, hm... dorybėmis. Ir nors būti gražiam niekada nepakenkė, kai siekiama geidžiamos moters, atmink, tai moterys nori būti grožio idealas, ir moterys nuo seniausių laikų buvo senovės skulptorių, dailininkų ar poetų įkvėpimo šaltinis, o ne vyrai (su labai retomis išimtimis, patvirtinančioms taisyklę). Todėl vyriškas grožis joms yra nepriimtinas genetiškai, nes tokiais atvejais moterys intuityviai jaučia konkurentą. Moterys vyrus myli ne už jų grožį. Todėl ir tau nebūtina būti gražiam, tiesiog užtenka būti atkakliam, ir anksčiau ar vėliau bet kuri moteris nukris į tavo glėbį kaip obuolys nuo nulinkusios šakos. (Na, o jei ir nenukris, tai neabejotinai padarys didžiausią savo gyvenime klaidą, tave atstūmusi.)

Bet štai tu ir vėl stypsai prie veidrodžio... Nors ne kartą esi girdėjęs šituos pamokymus, tačiau esi matęs ir kino filmų su gražiais aktoriais, o jų atvirukai puikuojasi ties draugių lovomis. Ir neabejotinai graužies, kodėl likimas tau nelėmė gimti Robertu Pattisonu arba Justinu Bieberiu... Ką gi, belieka pabandyti įvertinti dabartinę tavo situaciją matematiškai, ir nedrąsiai tikėtis, kad tai neįvarys tau dar didesnių kompleksų.

Apibrėžti vyrišką grožį bandė jau senovės graikai. Anot jų, simetriškas vyro veidas reiškė gerą fizinę sveikatą, o idealus vyro kūnas turėjo būti aštuonis kartus didesnis už jo galvą. Tačiau būtina neužmiršti, kad to meto piešiniuose „gražieji“ graikų vyrai atrodė gana moteriškai – putlios lūpos, apvalainos rankos, stambios strėnos, – ir ne be priežasties. Senovės graikai buvo kariai, todėl jiems labiau rūpėjo kautynės su įvairiausiais priešais, ir vyrų draugija, o ne moterų vilionės ar bent jau bendravimas.Todėl ir homoseksualų buvo kur kas daugiau nei šiais laikais, – štai kas lėmė jų vyrų grožio idealą.

Taip ir įvairios tautos skirtingais istorijos tarpsniais vyro grožį suvokė visiškai skirtingai. Arabams gražaus vyro idealas yra juodaplaukis garbanotas baltaveidis, nes nuo seniausių laikų sėdėti namuose nelendant į saulę buvo laikoma aukštesnės klasės privilegija. Viduramžiais ir Renesanso laikais gražūs vyrai buvo tai ilgaplaukiai, tai trumpaplaukiai, tai stori, tai ploni, tai išsekę, tai įmitę – priklausomai nuo to metu Europoje siautėjančių maro epidemijų ar ekonominės gerovės. Naujaisiais laikais gražūs vyrai augino vešlias žandenas ir puošėsi garbanomis (kaip A. Puškinas ir jo gražuolis herojus Eugenijus Oneginas), barzdas, ūsus ir cilindrus – šiais laikais toks „gražuolis“ sukeltų net labiausiai užkietėjusios senmergės panieką. Kurgi ne, XIX amžiuje vyro grožio požymiu dar buvo laikoma aukšta kakta (tai buvo intelekto ženklas), ir kai kurie ano meto tuščiagarbiai jaunuoliai netgi išsiskusdavo priekinę savo galvos plaukų dalį, idant atrodytų „protingesni“. XX amžiaus pradžios gražuolius galima išvysti nebyliuose kino filmuose – jie, kaip ir tuometinės moterys, greičiau jau buvo aseksualūs nei gražūs. Ir argi nejuokingai atrodo tokie prieškariniai kino filmų gražuoliai, kaip Rudolph Valentino su savo tankiais pridažytais antakiais ir smaila nosimi ar Clarkas Gable‘as su savo skystais ūseliais? O dar prieš tūkstantį metų plikai galvas skusdavo tik tarnai ir dvasininkai.

Todėl suprask, mano jaunasis drauge: tavo išvaizda taip pat patenka į stereotipų sistemą. Ir nesijaudink dėl jos – šiame pasaulyje nėra daug gražių žmonių, yra tik grimas, fotošopas ir fotografų meistriškumas (o prieš penkis šimtus metų gal būtent tu būtum pats gražiausias pasaulyje?) Šiame racionaliame pasaulyje grožis iš esmės yra tik tai, ką galima efektyviai panaudoti. Todėl ir mums gražu atrodo tik tai, kas yra naudinga. O naudinga yra tavo gebėjimai, išsilavinimas, bendravimo įgūdžiai, o ne vien simetriškas veidas. Neužmiršk, vyras negali pasidaryti gražuoliu, bet turi visas galimybes save subjauroti – ypač netobulindamas jų (ir, beje, atmink - vyrai, kurie dažo plaukus geltona spalva, visada neišvengiamai atrodo kvailai).

Reziumuojant belieka pabrėžti, kad nors fizinis patrauklumas yra viena iš penkių savybių, kurios labiausiai patinka moterims, tačiau likusios keturios kompensuos bet kuriuos fizinius trūkumus. Humoro jausmas! Nors jo, kaip ir soprano, neįmanoma simuliuoti, tačiau pasistenk bent jau nebūti susiraukęs. Pasitikėjimas savimi! Kas yra geresnis šiame pasaulyje už tave? Tai ambicijos! Ne elgeta juk būti atėjai į šį pasaulį? Tai intelektas! Studijuok, mokykis ir tobulinkis.

Nusišypsok savo atvaizdui veidrodyje, mano jaunasis drauge, tu šiame pasaulyje esi pats gražiausias. Žmogus daro didelę klaidą manydamas, kad kiti žmonės visada vertina tik jo išvaizdą. Tikrovė yra ta, kad kiti žmonės visada rūpinasi, kaip patys atrodo tau. Ir, žinoma, visada prisimink garsųjį Oscaro Wilde‘o pamokymą: „Geriau turėti pastovias pajamas negu būti patraukliam.“

Toliau