NUSIŠYPSOK, IR PASAULIS NUSIŠYPSOS TAU

Viktoras Hugo jau kažin kada rašė, kad neturtingų žmonių veidai yra abejingi. Pažvelk į save veidrodyje. Ką matai? Veidą, prislėgtą nerimo, streso, nežinios dėl ateities? Nieko nesakantį veidą? Savimi nepasitikinčio žmogaus veidą? Kad ir kokį jį matai, vadinasi, tokiu tave mato ir kiti žmonės. Jei ne prislėgtą, tai bent jau susirūpinusį. Jei ne susirūpinusį, tai bent jau neturtingą. Pavartyk savo nuotraukų albumą. Keliose nuotraukose užaugęs šypsaisi? Jei daugiau kaip pusėje turimų, vadinasi, šitas skyrius ne tau.

Tačiau kertu lažybų iš savo dorybinės nekaltybės – taip nėra.

Nes negali būti. Lietuvoje, kurioje nesišypso nei prezidentai, nei ministrai, nei policininkai, nei piliečiai savo pasų nuotraukose, taip tiesiog negali būti. Šalyje, kurioje priimta plūsti amerikiečius ir apskritai vakariečius už jų „dirbtines ir netikras šypsenas“ (kartais, „naivias“), taip būti negali.

Ir nors čia nėra jokių priežasčių šypsotis iš viso, vis dėlto vertėtų. Nes šypsena yra gėris. Šypsena yra teisinga. Šypsena daro mus gražesniais. Šypsena yra iškalbinga, tai yra puikus būdas išreikšti draugiškumą, gerą nuotaiką ir net ją praskaidrinti. Sielos gilumoje mes norime šypsotis. Šypsena padeda mums pasiekti pripažinimo. Besišypsantis veidas yra pažįstamas iš kur kas toliau nei nesišypsantis. Mes jaučiamės geriau, kai matome šypseną. Ir mes jaučiamės gerai, kai patys šypsomės. Mums labiau patinka karikatūros ir nuotraukos, kuriuose atvaizduoti personažai ar žmonės šypsosi. Šypsena verčia galvoti apie kažką gero. Šypsena mus daro laimingais. Anot O. Wildeʼo, žmonija pernelyg rimtai žvelgia į save. „Tai pasaulio gimtoji nuodėmė. Jei urviniai žmonės būtų mokėję juoktis, istorija būtų susiklosčiusi kitaip.“

Bet šypsotis yra sunku.

Nors šypsena yra vienas iš mūsų pasąmoninių instinktų (šypsosi ir kūdikiai, šypsosi ir akli žmonės, kurie nėra matę šypsenos), tačiau sunku nusišypsoti paprašytam ar įsakytam. Todėl ir neturi daug nuotraukų, kuriose šypsaisi, nes šypsotis fotografuojamam yra nelengva. Jei nuotraukoje esi priverstas šiepti dantis, dažniausiai šypsena atrodo nenatūrali, kvaila ar nenuoširdi. Kai kurie žmonės vengia šypsotis, manydami, kad jų šypsena yra negraži, o gal dantys negražūs, ir jie patys atrodys tiesiog neprofesionaliai arba silpni. Iš esmės tai tiesa – visi besišypsantys žmonės atrodo šiek tiek silpnesni, nei rūstūs, tačiau tai ir yra jų stiprybė. Nepaisant to, kad tu galvoji, jog rimtas ar surauktas veidas daro tave svarbiu, žmonės visada geriau reaguoja į šypseną nei į šaltą rūpesčių sukaustytą kaukę. Kam gi malonu žiūrėti į surauktą fizionomiją?

Be to, šypsena yra puiki proga pasirūpinti ir savo asmenine higiena, nes kas nori demonstruoti savo gintarinius dantis ar tarp jų įstrigusius mėsos gabaliukus arba dantų akmenis? Atmink, mano jaunasis drauge, kai šypsaisi, žmonės neišvengiamai tai įvertina, nes instinktyviai pažvelgia ir į tavo burną. Todėl norėdaas padaryti geresnį įspūdį, parodyk jiems grožį savo burnoje – tai tavo bendros savijautos ir rūpestingumo veidrodis.

Biologai tvirtina, kad šypsena atsirado kaip baimės išraiška. Štai, pavyzdžiui, beždžionės šiepia sukąstus dantis rodydamos, kad yra nepavojingos. Evoliucionuojantys žmonės pradėjo šypsotis skirtingais tikslais. Kažkuriame istorijos etape mes suvokėme, kad šypsena yra kur kas išraiškingesnis signalas, galintis pademonstruoti ne tik baimę, bet ir meilę, laimę, pasididžiavimą, panieką ir pasipiktinimą.

Kiekvieną kartą, kai šypsaisi, tavo skruosto raumuo, jungiantis burnos kampučius su žandikaulio viršumi, įsitempia. Tas raumuo veikia visada, bet vien jis padaro šypseną nenatūralia. Taip šypsosi amerikiečiai. Jūs taip šypsaisi, kai fotografas paprašo tavęs šypsotis. Tai dirbtina šypsena ir ji nenušviečia pasaulio.

Tačiau yra ir kitokia. Prancūzų neurologas Guillaume Duchenne, XIX amžiuje tyręs veido raumenis, nusakė ir antrą šypsenos tipą, kai įtraukiami ir apie akis esantys raumenys. Jei šypsaisi prisimerkdamas, akių kampučiuose susimeta raukšlelės, ir tavo šypsena šviečia. Nes akys, o ne burna ir yra svarbiausia šypsenos dalis. Tai šypsena, kurios tu tikiesi iš savo draugės, ar šiaip malonaus tau žmogaus. Nes tokią suklastoti yra nelengva, ypač nejaučiant nuoširdžių ar tikrų jausmų. Todėl ji vienintelė ir yra tikra.

Kai kurios šypsenos atrodo gražesnės. Geriausia tai įvertinti pagal savo nuotraukas. Kiekvienas iš mūsų, kuris manosi esąs nefotogeniškas, yra pasmerktas blogai šypsenai eilinėje nuotraukoje, tačiau neabejotinai kiekvienas turi bent vieną nuotrauką, kurioje jo šypsena atrodo gerai. Rask tą nuotrauką, derink savo veido išraišką būtent pagal tą šypseną, pasipraktikuok prieš veidrodį. Ją galima ištobulinti. Todėl kituose nuotraukose jau galima atrodyti ir geriau. Lengva gundanti šypsena turi būti plati, tačiau yra viena paprasta taisyklė – šypsodamasis nerodyk tiek dantų, kiek rodai kvatodamasis visa burna. Šypsantis turi matytis šeši viduriniai viršutinės eilės dantys. Tik senukai, TV diktoriai ir šešiamečiai rodo savo dantų apatinę eilę. Pasitreniruok prieš veidrodį. Pabandyk dar ir dar kartą. Gal tai atrodo kvaila ir reikalinga dabar, tačiau galų gale ateityje, susidūręs su svarbiais tavo gyvenime žmonėmis, tikrai pravers. Tu atrodysi laimingas.

O žmogus, atrodantis laimingas, visada yra įtakingas.

Štai keletas papildomų priežasčių, kodėl verta šypsotis:

· Besišypsantys žmonės atrodo patrauklūs – mums maloniau į juos žiūrėti. Grimasos atstumia, tačiau nuoširdi šypsena traukia.

· Šypsena keičia nuotaiką – pabandyk nusišypsoti, kai nuotaika bloga. Didelė tikimybė, kad nuotaika šiek tiek pagerės.

· Šypsena užkrečia – kalbu ne apie pataikūnišką boso veido išraiškos pamėgdžiojimą. Tikra šypsena nušviečia kambarį, pakeičia šalia esančių žmonių nuotaiką, nes besišypsantis žmogus kartu skleidžia ir laimę. Šypsokis, ir žmonės ims šypsotis tau.

· Šypsena mažina stresą, kurį gali išduoti mūsų veidai. Ji paslepia nuovargį ir nepasitenkinimą.

· Šypsena stiprina imunitetą. Kaip ir juokas, ji atpalaiduoja organizmą, tada imuninė sistema dirba geriau. Sakoma, kad šypsena gali netgi išgydyti slogą ir peršalimą.

· Šypsena mažina kraujo spaudimą, tai įrodyta moksliškai.

· Šypsena skatina hormonų, mažinančių skausmą, gamybą. Atkreipk dėmesį, kaip dažnai šypsosi sužeistieji kino filmuose. Nes tai jiems padeda kęsti skausmus.

· Šypsena įtempia veido raumenis ir atrodysi dar jaunesnis – tai akivaizdu tik pažiūrėjus į veidrodį. Kiekvienoje šypsenoje yra kažkas vaikiško.

· Šypsena kitiems parodo, kad tau sekasi – besišypsantys žmonės atrodo labiau pasitikintys savimi ir lengviau prieinami.

· Šypsena padeda išlikti pozityviam – išbandyk tai pats. Nusišypsok ir pabandyk pagalvoti apie kažką blogo. Sunku? Kai šypsomės, įtempti veido raumenys siunčia kūnui signalą, kad viskas yra gerai.

Toliau